Koks mëlynas dangus
koks vëjas laukuose
að vël kaþkur einu
að taip noriu matyti tave

tu melà man neði
að neðiu melà tau
tiesa mums per skaudi
mes negalim be melo gyvent

tu ðypsosies kaþkam
manæs nebus ðalia
tu ðypsosies kaþkam
visai taip pat kaip ir man

mes tikime kaþkuo
mes laukiame kaþko
mes dievinam kaþkà
ir gyvenam mes tik kaþkaip

að tik savim tikiu
ir dievas manyje
jo veido nemaèiau
bet jisai panaðus á tave