Jei aš šokčiau pro langą -
Tai tik lapkričio mėnesį,
Kai šaligatvis klotas
Nukraujuojančiais lapais.
Į mane pažiūrėti subėgtų
Kiemo vaikai.
Aš šypsočiausi jiems,
Aš šypsočiausi jiems dar ilgai.

Aš sakyčiau:
- Vaikučiai, nebijokite nieko:
Nei mirties, nei mokyklos, nei
blogų pažymių.
Aš sakyčiau:
- Vaikučiai, kad tik jūs žinotumėt,
Kaip visa tai nesvarbu,
Nesvarbu...
Nesvarbu...